Ieškant roletų, žaliuzių ar pergolės Vilniuje, dažnai tenka lyginti pasiūlymus ne tik iš lietuviškų, bet ir iš užsienio tiekėjų katalogų. Ir čia prasideda keista situacija – atrodytų, paprasti buitiniai daiktai, o jų pavadinimai skirtingose kalbose kartais reiškia visai kitką, nei pirmą kartą pagalvoji. Internetinis vertėjas šiuo atveju gali būti ir pagalbininkas, ir tas, kuris nuves visai ne ta kryptimi.
Kodėl šie terminai apskritai painūs
Paimkime roletus ir žaliuzes. Anglų kalboje abu gali būti verčiami kaip blinds, nors lietuviškai tai visiškai skirtingi produktai – roletas yra ištisinis audinys, o žaliuzė sudaryta iš lamelių. Google vertėjas ar bet koks kitas automatinis įrankis dažnai nedaro šio skirtumo, nes originalo kalboje jo tiesiog nėra tokia pačia forma. Rezultatas – žmogus, ieškantis vieno produkto, gauna nuorodas į kitą.
Su romanetėmis dar sudėtingiau. Angliškai tai roman blinds, tačiau vertėjas kartais išverčia pažodžiui kaip „romėniškos žaliuzės“, kas techniškai net teisinga, bet Vilniaus rinkoje niekas taip nesako. Tiekėjų svetainėse ieškant „romėniškos žaliuzės“ vietoj „romanetės“ rezultatų sulauksi mažiau arba jų iš viso nebus, nors produktas tas pats.
Markizės ir pergolos – kai konstrukcija svarbesnė už žodį
Markizė – terminas, kilęs iš prancūzų kalbos, ir jis gana stabilus daugelyje Europos kalbų, tad čia vertimo klaidų mažiau. Tačiau kai kalbama apie skirtingus markizių tipus – kasetines, pusiau kasetines, sulankstomas – vertėjai dažnai supainioja techninius apibūdinimus, nes jie labiau susiję su konstrukcija, o ne su bendrine sąvoka.
Pergolė – dar įdomesnis atvejis. Anglų kalboje pergola ir gazebo kartais vartojami beveik kaip sinonimai, nors realybėje tai skirtingos konstrukcijos. Automatinis vertėjas šio niuanso nejaučia, todėl ieškant Vilniaus tiekėjų pagal išverstą terminą galima užklysti į visai kitą produktų kategoriją – pavėsines vietoj pergolių ar atvirkščiai.
Ką realiai daryti, kai reikia tikslumo
- Nepasitikėti vien vertimu – patikrinti terminą per vaizdinę paiešką, tai dažnai greičiau atskleidžia klaidą nei tekstas.
- Lyginti kelis skirtingus vertimo įrankius, nes vieni geriau atpažįsta kontekstą nei kiti.
- Kreiptis tiesiogiai į tiekėją su konkrečiu klausimu, o ne tik nuoroda ar nuotrauka – dažnai tiekėjo konsultantas per kelias minutes išsiaiškina, ko iš tikrųjų ieškoma.
- Įsidėmėti lietuviškus terminus kaip pagrindą, o vertimą naudoti tik kaip pagalbinę priemonę susirandant analogus kituose šaltiniuose.
Įdomu tai, kad kuo siauresnė produkto niša, tuo didesnė tikimybė klaidai. Bendriniai žodžiai, tokie kaip „langas“ ar „durys“, verčiami gana tiksliai, nes jų kontekstas platus ir universalus. O va namų dekoro terminai, kaip roletai ar romanetės, yra pakankamai specifiniai, kad automatinis vertimas prarastų niuansus, kurie paprastam vartotojui atrodo nereikšmingi, bet realiai lemia, ar jis gaus tą produktą, kurio ieškojo.
Kai vertimas tampa antrine kalba tarp žmogaus ir produkto
Galiausiai visa ši istorija apie roletus ir pergoles nėra tik apie kalbą – tai apie tai, kaip lengvai technologija gali sukurti iliuziją, kad supratimas jau įvyko, nors iš tikrųjų jis dar tik prasideda. Internetinis vertėjas puikiai tinka pirminei orientacijai, bet kai reikia realaus sprendimo – pirkti konkretų produktą iš konkretaus Vilniaus tiekėjo – geriausias vertėjas vis dar yra pats žmogus, sugebantis paklausti, patikrinti ir įsitikinti, kad žodis atitinka daiktą, kurį jis iš tiesų nori pastatyti ant savo balkono ar terasos.